„VOKIEČIŲ BENDRUOMENĖ“ (VILNIUS)
TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA
MAŽOSIOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO
RYTŲ PRŪSIJOJE 70-MEČIO PAMINĖJIMUI
Konferencija įvyks
2015 m. lapkričio 28 d., pradžia 11:00 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Genocido aukų muziejaus Salėje,
Aukų g. 2A, Vilnius
Konferencijoje dalyvauja:
Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai ir tyrinėtojai,
visuomeninių organizacijų atstovai,
istorinių įvykių liudininkai arba jų palikuonys
Maloniai kviečiame dalyvauti ir diskutuoti
Organizatorių vardu:
Ervinas Petraitis, Vokiečių bendruomenės pirmininkas
Tel.+370 674 12258 nešiojamas, 8 5 245 1184 n.
Vytautas A. Gocentas,
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ Vilniaus skyriaus vadovas
TEISININKO, ŽURNALISTO, VISUOMENĖS VEIKĖJO
JONO ENDRIKIO GRIGOLAIČIO (1902-1957)
ATSIMINIMŲ KNYGA “NACIŲ PRAGARE”
Pirmosios lietuviškos knygos, periodinės spaudos lopšys – Mažojoje Lietuvoje. Šis kraštas turėjo ir daugybę gabių bei pasižymėjusių žurnalistų, redaktorių. Didžioji Lietuva, jos atgimimo šaukliai dar XIX a. čia rado ištikimų bendražygių. Nenusileido ir naujųjų laikų žurnalistai, kurių likimui teko pasitikti II pasaulinį karą, trauktis į Vakarus, nes prieškario ir pokario sovietinis antkrytis taikėsi į visus nepriklausomos Lietuvos valstybės ūkininkus, verslininkus, kultūros ir švietimo, karybos ir kitų valstybės gyvastį garantuojančius piliečius.
Klaipėdos krašto žmonės, o ypač tie, aktyviai pasižymėję ir pasitarnavę krašto lietuviai, visa galva pasinėrė į naujosios krašto žurnalistikos darbą, visuomeninę veiklą. Vienas tokių buvo ir Lietuvos teisininkas, žurnalistas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Jonas Endrikis Grigolaitis, gimęs 1902 m. gegužės 30 d. Poviluose, Šilutės apskrityje. Taigi, šiemet sukako 110-osios gimimo metinės.
Jonas E. Grigolaitis mokėsi Klaipėdos lietuviškojoje gimnazijoje, studijavo teologiją ir baigė teisę 1931 m. Lietuvos universitete Kaune. Trisdešimties (1932-34) – jau Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo organizacijos Santara vadovas, dienraščio Lietuvos keleivis ir Vakarai vyriausiasis redaktorius. Su pedagogu, visuomenės veikėju Martynu Gelžiniu ir kitais 1934 perorganizavo Santarą, įvedant vado postą, karinius žaidimus, sugriežtino drausmę. Pertvarkos imtasi kaip neišvengiamas atsakas į krašto vokietinikų antilietuviškus veiksmus.
Tuo pačiu metu Jonas E. Grigolaitis – dienraščių vokiečių kalba Ostseebeobachter (1934) ir Baltischer Beobachter (1936-38) redaktorius. Galiausiai 1939 m. sausio-rugsėjo mėnesiais – ELTA Klaipėdos skyriaus vedėjas, vėliau – atstovas Rytprusiams, o 1940 m. – jau ELTA redaktorius Kaune.
Už lietuvišką veiklą nacių 1941-1945 metais kalintas Soldino ir Sachsenhauseno-Oranienburgo koncentracijos stovyklose, kur prarado sveikatą. Tardymo gestape metu Jonas E. Grigolaitis pareiškė, kad jo pareiga buvusi “(…) mano tėvynės ir tautos interesus ginti ir jos labui dirbti (…)”. Išlaisvintas iš stovyklos tuoj ėmėsi lietuviškos veiklos. Su kitais 1946 m. Fuldoje (Vokietija) atkūrė Mažosios Lietuvos tarybą. 1946-1949 m. buvo Lietuvių tremtinių bendruomenės centro narys, 1949 m. lietuvių tremtinių stovyklos Hanau mieste vadovas, 1946-1947 Lietuvių evangelikų vyriausiosios bažnyčios tarybos vicepirmininkas.
Parašė atsiminimų knygą “Nacių pragare” (Dillingen, 1948), išvertė lietuvių autorių apysakų rinkinį “Novellen am Baltischer Meer” [Novelės prie Baltijos jūros] į vokiečių kalbą,.
ATMINKIME SAVO DIDVYRIUS!
Knygos sutiktuvės įvyko 2012 m. rugsėjo 19 d. LR Seimo Europos informacijos biuro patalpose (Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius). Apie knygos svarbą ir aktualumą šiandienos skaitytojams pasisakė LR Seimo ir Mažosios Lietuvos bičiulių parlamentinės grupės nariai (įkurta 2012-07-16) Gintaras Songailą, Kazimieras Uoka, Audrius Endzinas, knygos leidėjas Dalius Katilius, Mažosios Lietuvos stebėsenos grupės atstovas spaudai Vytautas A. Gocentas. VDU dėstytojas Jonas Laurinaitis papasakojo kaip knyga buvo rengiama spaudai – stengtasi leidinio kalbos netaisyti, išskyrus vieną kitą rašybos ir skyrybos mažmožį. Tam pasitarnavo ir patirtis, sukaupta dirbant “Minties” leidykloje.
Prisimintas rašytojas Balys Sruoga ir jo knyga “Dievų miškas”, o taip pat klaipėdiškis tremtinys Mikas Šlaža ir jo knyga “Žvėrys žmogaus pavidalu” (Vilnius, 1995), kiti lietuvos intelektualai tremtiniai ir jų knygos.
Vytautas A. Gocentas,
Mažosios Lietuvos stebėsenos, MLS grupės atstovas spaudai