Lapkričio 25-26 dienomis Klaipėdoje vyko seminaras, kuris yra EEE–LT06–KM–01–K–01–009 projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ sudėtinė dalis. Pirmą dieną „Amberton“ viešbučio konferencijų salėje gausiai susirinkę renginio dalyviai ir svečiai ne tik iš viršaus žvalgėsi į apačioje plytinčias senųjų Klaipėdos uostų bei uostelių akvatorijas, vandens kultūros paveldo kompleksus bei objektus, tačiau ir išklausė Lietuvos ir Norvegijos atstovų pranešimus apie atvirų ir vidaus vandenų kultūros paveldą, jo būklę, tausojamąjį naudojimą bei tinkamą pritaikymą. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė pristatė visą projektą „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“. Pasisakyta ir apie istorinius tarptautinius vandens kelius bei jų tradiciją. Norvegijos Stavangerio muziejaus atstovas Haraldas Hamrė pristatė pranešimą „Senosios vandens infrastruktūros pritaikymo patirtis Norvegijoje“, priminė senuosius Stavangerio – Klaipėdos jūrų uostų, o ir Lietuvos jūrinius ryšius, istorinio norvegiškų silkių vandens kelio, ypač išplėtoto po 1815 m. tradiciją. Išsamius pranešimus apie nuveiktus ir planuojamus Klaipėdos miesto jūrų ir vidaus vandenų kultūros paveldo pritaikymo bei atskleidimo darbus bei iškilusias problemas perskaitė Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika. Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pristatė išsamų pranešimą apie senojo „Union“ trąšų fabriko, jo laivų, įspūdingų sandėlių, o ir viso komplekso, istoriją ir šio komplekso – kultūros vertybės – pritaikymą bei drauge su architektu Sauliumi Plunge pristatė projektinius šio komplekso restauravimo ir pritaikymo pasiūlymus. Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas Algimantas Gražulis pristatė pranešimą „Senosios vidaus vandenų infrastruktūros pažinimo, atskleidimo, pritaikymo patirtis Lietuvoje“, o ICOMOS narys Kęstutis Demereckas išsamiai išnagrinėjo tarpukariu įrengtos Neringos forto (Kopgalio tvirtovės) fosos jungties (uostelio) su Kuršių mariomis istoriją.
Antrą dieną seminaro dalyviai ankstyvą rytą persikėlė į Kuršių neriją, susipažino su Kopgalio tvirtove, jos vandens infrastruktūra, vykdomais Centrinio reduto pritaikymo darbais ir dalyvavo idėjų konkurse „Neringos forto fosos jungties su Kuršių mariomis atkūrimo ir pritaikymo galimybės“. Tiesa, jungties su mariomis atkūrimo idėjos po K. Demerecko pranešimo buvo atsisakyta. Apsispręsta siūlyti tik tvirtovės fosos panaudojimo ir pritaikymo idėjas. Penkios konkurso dalyvių grupės daugiau kaip pusdienį rutuliojo fosos pritaikymo idėjas, o po to jas pristatė visiems renginio dalyviams. Pateiktos idėjos buvo aptartos, įvertintos tarptautinės komisijos ir paskelbtos net dvi grupės – nugalėtojos. Geriausios idėjos turėtų būti panaudotos praturtinant Lietuvos jūrų muziejaus teikiamų viešųjų paslaugų arsenalą.
Parengė Algimantas Gražulis