Praėjusį savaitgalį Pagėgiuose karaliavo šiemet 300 - ųjų metinių proga minimas visoje Lietuvoje, jo didenybė Kristijonas Donelaitis. Tradicinė Pagėgių krašto šventė „Pagėgiai laiko labirintuose“ buvo paskirta temai „Kristijonas Donelaitis. Rudens gėrybės“ ir todėl kiekvienas miesto kampelis bylojo apie didžiulę meilę ir pagarbą šiam lietuviškosios literatūros bei poetinės minties pradininkui.
O gėrybių tikrai tarsi iš gausybės rago privirto į Pagėgius: iš ryto aktyvūs vaikai smagiai laiką leido ir įvairias veiklas vykdė šventiniame vaikų rytmety Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Vidurdienį net 120 sporto entuziastų startavo tradiciniame šventiniame bėgime „Mikytai – Pagėgiai“. Visus, miesto centre laukusius sirgalius nudžiugino varžybas laimėjęs pagėgiškis Karolis Gečas. Dėl specialiai Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio taurės įsteigtos taurės varžėsi net 10 krepšininkų komandų ir buvo išdalinti du komplektai medalių. Nuo miesto stadiono į šventės vietą patraukė didžiulė šventinė eisena, kurioje dalyvavo krašto įstaigos ir organizacijos, ūkininkai, seniūnijos, meno mokyklos ugdytiniai ir daugelis pavienių miestelėnų, pajutusių širdyje bendrą šventinę nuotaiką. Eisena traukė centrine miesto gatve, kurią išmoningai, atspindėdami temą, išpuošė mokyklų bendruomenės. Įspūdinga eisena buvo pasipuošusi nuostabia karūna, kurioje svarbiausiu brangakmenių žibėjo Mažosios Lietuvos vėliava, įspūdingi šilumą skleidžiantys šiaudiniai, taip gražiai donelaitiką atkartojantys, senovėje kiekvienos trobos puošmena buvę sodai ir,visus apglėbianti trispalvė bei miesto herbas.
Nuo scenos eiseną pasitiko ir nykstančia mažlietuvių – šišioniškių šnekta į susirinkusiuosius prabilo visoje Lietuvoje garsi Tantė (Vaida Galinskienė) ir jos „nedorėlis, amato vis nesusirandantis sūnėnas“ (Laurynas Nikelis). Šventės prieigose šurmuliavo turtinga senovinių dirbinių mugė. O kur dar iš rudens žiedų ir kitokių gamtinių gėrybių „nuausti“ floristikos kilimai, traukę kiekvieno akį, Meno mokyklos mokinių padaryti batai iš rudeninių lapų, kuriuos galėjo prisimatuoti kiekvienas norintysis. Na ir kas kad tokio milžino Pagėgių žemė nepagimdė, tačiau puikių emocijų netrūko. Kiekvienas šventės dalyvis buvo pakviestas pabaigti bendrą didžiulį piešinį „Donelaičio sodai“. Piešinys iki metų pabaigos bus eksponuojamas Kultūros centre ir kiekvienas, brūkštelėjęs piešinyje savąjį potėpį, galės tuo pasidžiaugti. Šalia scenos nuaustas gėlių vainikas su užrašu „K. Donelaičiui – 300“ vėlgi kalbėjo apie švenčiančių pagėgiškių meilę ir pagarbą savo krašto, savo žemių istorinei praeičiai.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, sveikinęs krašto žmones taipogi liudijo meilę kiekvienam – dovanomis buvo apdovanoti gražiausios sodybos šeimininkai Irena ir Arvydas Kelneriai, gražiausio Vilniaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojai, nepamiršti liko ir „Metų ūkio 2014“ titulą pelnę ūkininkai Regina ir Algimantas Obrikai. Specialiuoju prizu pagerbtas XIV – tų respublikinių arimo arkliais varžybų Lazdijuose prizininkas, arklių mylėtojas Vytautas Ališkevičius iš Stoniškių. Iš Mero rankų garbingus apdovanojimus ir Dainų šventės medalius gavo meno kolektyvai, krepšininkai varžęsi turnyre. Šiemet ir vėl, kaip ir kasmet, geriausiai renginio temą atspindėjusiems kolektyvams įteikti Mero įsteigti „Krištoliniai obuoliai“. Savo prizus – šventinę vakarienę įsteigė ir restoranas „Peronas“. Laimingaisiais tapo aktyvios Pagėgių krašto šeimos.
Na o seniūnijų ir ūkininkų kiemeliuose kunkuliavo gyvenimas ir Donelaitis. Ten buvo kuriami siužetai prilygstantys spektakliams, kur svečio laukė improvizuota Krizo svodba, tinginys Slunkius, prievaizdas Pričkus ir kiti „Metų“ personažai, apsitaisę būriškai ir visokias „vėžlybas“ kalbas „varinėjantys“. Išmonei, šmaikštumui, originalumui nebuvo lygių. Lumpėnų seniūnijos kiemelis virto tikra gaspadinių karalyste, privirta įvairių šiupinių, prinešta įvairių gėrybių, o viską nustelbė įspūdingas krepšys voveruškų, kurias čia pat galėjo ragauti kiekvienas norintysis. Čia pat gagėjo žąsys, kudakavo vištos ir viskas liudijo apie gerus metus, sklandžius ūkininkų darbus ir gėrybių pilnus aruodus.
Pagėgių seniūnijos kiemelyje abejingų nepaliko Krizo svodba ir ypač jaunosios kraitis: puikus staininis žirgas, pasirengęs visus žemės ūkio darbus nudirbti ir du riebūs avinai, bei šalia stovintis „rieznikas“ su peiliu pasiruošęs čia pat papjauti bet kurį iš tų dviejų vilnų kamuolių, jei staiga vestuvėms mėsos pritrūktų…
Stoniškių prūsų žvejo kiemą aplankęs Meras iš improvizuotos kūdros plikomis rankomis, užrištomis akimis ir be meškerės privalėjo pasigauti gražuolį karpį. Šią funkciją Savivaldybės vadovas „delegavo“ pavaduotojui Vytautui Stanišauskui, kuriam žvejo sėkmė nesišypsojo, nors čia pat prisistačiusi stoniškiečio žvejo pati ir siūlė stebuklingo gėrimo, skatinančio žuvų trauką.
Natkiškiečiai vėlgi pakvietė visus į vestuves pas Krizą. Garbingi svečiai sėdosi prie stalo, šeimininkas Krizas, už vyro išleidžiantis savo dukterį, dėjo kiekvienam gerą šmotą mėsos į lėkštę, na ir kas kad stalo įrankiai buvo mažyčiai, neaštrūs. Čia pat pamokino jaunuosius bučiuotis, o jo pati panūdo dar ir kitokių dalykų pamokyti dukrelę nuotaką: kampe stovėjusi senoviškai aptaisyta lova netrukus buvo išmėginta pačios šeimininkės ir Mero. O kad pavyduolis Krizas gale lovos su žibaline lempa atsistojo, buvo jau visai menka bėda.
Vilkyškiečiai kieman sugužėjusius svečius išradingai pamokino donelaitiškos išminties. Iš turtingo rudens sodo surinkti raudonšoniai obuoliai pasidabino frazėmis iš garsiojo „Metų“ kūrinio, o jų reikšmę turėjo išaiškinti kiekvienas. Obuoliuką su užrašu „Kakalis šiltas“ ištraukusi Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė palinkėjo visiems šilumos ateinančią žiemą. Na o Merui ir jo pavaduotojui teko prisiminti senovišką darbą – sename lovyje, su sena didele tarka (trintuve) suryzuoti (sutarkuoti) runkelių kiaulių jovalui. Linksmos varžytuvės baigėsi lygiosiomis.
Na o šalia scenos netilo klegesys ir juokas: vyrai varžėsi didelio kumpio, moterys – sūrio laikymo turnyre, kuris šmaikščiai komentuojamas šventės vedančiųjų Tantės ir „Truputuko Vaikeluko“ visiškai neprailgo. Ant scenos atlikėjai skleidė linksmą dainingą nuotaiką, o vakaro dangų nušvietė ugnies gėlių žiedai…
Šventinė diena, pamaloninusi nuostabiu vasarišku oru, baigėsi, tačiau, ko gero, ji šurmuliuoja geranoriškai šventusiųjų širdyse. Iki susitikimo kitoje Pagėgių krašto šventėje!
Vyriausioji specialistė kultūrai
Ingrida Jokšienė