Reikšmingo įvykio – Tilžės akto dienos (1918 10 30 ) – paminėjimas sutapo su keletu svarbių Pagėgių kraštui įvykių. Bitėnų kapinėse Pagėgių savivaldybės administracijos rūpesčiu bei pasitelkus pagalbon žymiuosius architektus, Mažosios Lietuvos mylėtojus Mariją ir Martyną Purvinus pastatyti du kenotafai: Tilžės akto signatarams ir atskirai Mažosios Lietuvos šviesuoliui Enziui Jagomastui, kurio namuose šis svarbus dokumentas buvo pasirašytas. Kapinaičių pradžioje tomis pačiomis iniciatyvomis pastatyti du suoleliai protėvių žemės šviesuoliams Liudvikui Rėzai ir Mažvydui. Pasak M. ir M. Purvinų, suolelių garbiesiems protėviams atsiras ir daugiau.
Pagėgių kultūros centro darbuotojų organizuotas paminėjimas prasidėjo nuo įžiebtų simboliškų švieselių kiekvieno garbaus šviesuolio ir Lietuvos patrioto, supratusio Lietuvos sujungimo svarbą garbei. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sveikino visus šios ypatingos dienos proga ir kvietė susimąstyti, „kas būtų šiandien su mumis ir su mūsų istorine prūsų žeme, kuo būtume mes, nebūdami Lietuvos sudėtyje“.
Po žiedelį ant visai Lietuvai nusipelniusių šviesuolių kapų padėjo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. Silva Pocytė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjas ir redaktorius Juozas Vercinkevičius, Vydūno draugijos atstovas Tomas Stanikas ir kiti garbūs svečiai. Šventę, kaip ir daugelį kitų renginių, papuošė jaunieji šauliai vadovaujami nenuilstančio vado Algio Saročkos.
Renginio staigmena tapo pirmą kartą Lietuvą aplankęs ir šiame paminėjime dalyvavęs jauniausio Tilžės akto signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, architektūros mokslų magistrantas atvykęs iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietuvių kalbą ir meilę tėvynei išsaugojusiais tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas padėjo simbolinį žiedelį ant garbiojo senelio kapo ir sustojo nuotraukai su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu.
Renginys persikėlė į Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, kur šiltai ir jaukiai susėdę, gausiai susirinkę svečiai klausėsi direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pranešimo apie Tilžės akto svarbą Lietuvai. Padedama vyriausiosios muziejaus fondų saugotojos Linos Vasiliauskaitės, kuri išsamiai apžvelgė eksponatus, jų patekimo į muziejų kelius ir būdus, Direktorė ir pristatė naują muziejaus veiklos akcentą, kuris, kaip tikimasi taps tradicija – Tilžės akto diena taps Muziejininkų Padėkos diena: bus pristatomi per metus muziejaus fondus papildę eksponatai, kurių, beje, šiemet gauta per 200 ir dėkojama gausiausiai dovanojusiems asmenims ar organizacijoms. Šiemet padėkota aštuoniems muziejaus geradariams.
Savivaldybės meras V. Komskis dėkojo muziejininkams už nuoširdų darbą, už Pagėgių krašto žinomumą, kurį įtakoja kryptinga šios įstaigos veikla. Dr. Silva Pocytė sveikino ir dovanojo muziejui istorinį leidinį. Gausiai susirinkusius šventės dalyvius nudžiugino Klaipėdos dramos teatro aktorių „Kalėdinė impresija“, nukėlusi klausančiuosius į vaikystės pasakų šalį ir pakvietusi nepamiršti svajoti „kad ir kokie suaugę būtume“.
Na o pačiu įstabiausiu šventės momentu tapo tikros, nesuvaidintos meilės Lietuvai apraiška – jaunuolio, patriotiškojo Tilžės akto signataro Valterio Didžio anūko, Martyno atvykimas iš tolimosios Australijos ir jo pasveikinimas visiems susirinkusiems ištartas gražia, taisyklinga lietuviška tartimi. Argi begali būti didesnis meilės tėvynei įrodymas? Ar bereikia didesnės dovanos ir labiau įkvepiančio pavyzdžio Lietuvai, lietuviams ir Pagėgių kraštui šios ypatingos datos paminėjimo proga?
Ingrida Jokšienė, Pagėgiai